Patarimai

Iki 3 metų vaikas mokosi bendrauti su keliais artimaisiais žmonėmis. Iki trejų metų patartina vaiką saugoti, kad aplink jį nebūtų per daug žmonių. 8 suaugusieji – tai riba. Daugiau „pažinčių“ gali pakenkti vaiko emocinei raidai. Maždaug nuo trejų metų vaikas susidomi bendraamžiais. Tačiau ir dabar svarbiausia jam lieka mama (ar kitas suaugęs žmogus, prie kurio mažylis prisirišęs).

Jų gali ir nebūti. Viskas priklauso nuo to, kiek meilės ir dėmesio mažylis gauna namie. Jeigu pavargę tėvai skuba atsikratyti jo, nuolat galvoja apie savo reikalus ir stengiasi pirmiausiai susitvarkyti buitį, žinoma, vaiko pasitikėjimas suaugusiais ir net savimi gali sušlubuoti. Tačiau jei jis žino, kad grįžus į namus, mama su juo pieš, tėtis skaitys pasaką ar išeis kartu pasivaikščioti, tai puiku. Jeigu šeimoje susiklosto nepalankios sąlygos (mama serga, turi daug darbo ir pan.) ir nėra galimybės samdyti auklę, žinoma, darželis yra išeitis.

Vaikai tos baimės nejaučia tol, kol mama žodžiais ar veiksmais neperduoda savo nerimo! Jeigu ji skuba  atsikratyti „trukdančio“ vaiko arba jaučiasi kalta dėl to, kad palieka mažylį darželyje, šis gali tai suprasti kaip bausmę. Jei kartą apsisprendėte, nekaltinkite savęs. Juk kitos išeities neturite. Patyręs, kad svyruojate, vaikas ims nerimauti ir nepasitikėti. Vaikai turi ypatingų sugebėjimų pajusti net ir geriausiai slepiamą tėvų nerimą (dėl stipraus energetinio krūvio).

Ramiai ir tvirtai. Atveskite vaikutį į darželį apsižvalgyti. Pasivaikščiokite po teritoriją, susipažinkite su auklėtoja, grupe. Paaiškinkite, kad nuo šiol jis praleis čia daug laiko, o šie vaikučiai – jo būsimi draugai. Auklėtoja mažylį pakalbins, parodys jo spintelę, žaisliukus. Matydamas, kad mama pasitiki šia aplinka ir jaučiasi laisvai, vaikutis  greičiau paseks jos pavyzdžiu.

Pirmą dieną kelias valandas pabūkite grupėje drauge su naujokėliu: pasėdėkite nuošaliau, kol vaikutis tyrinės aplinką. Neskubinkite įvykių, neverskite bendrauti ir nieko nedarykite už vaiką. Tiesiog stebėkite ir leiskite jam suprasti, kad bet kada galės pribėgti ir prisiglausti, apsikabinti ir nusiraminti.
Adaptavimosi laikotarpis gali trukti nuo 10 dienų iki 2 mėn. ir ilgiau. Pirmą savaitę veskite vaiką į grupę kasdien, bet ne ilgiau kaip 3-4 val. Geriau, kad pirmąsias 2 savaites vaikas pietų miegą miegotų namuose.
Pasiūlykite atsinešti į grupę mylimą žaisliuką ar knygutę. Adaptavimosi metu labiau tenkinkite vaiko emocinių kontaktų poreikį: dažniau prisiglauskite, išklausykite, sakykite, kad mylite.

Susikurkite malonų atsisveikinimo su mažyliu ritualą ir jo laikykitės. Pastovumas ramina. Niekada nepabėkite slapčiomis: geriau tegul vaikutis paverkia, bet jis turi žinoti, kad mama ar tėtis išėjo, o ne staiga „dingo“. Kitaip ims nepasitikėti tėvais, nepaleis nė per žingsnį, nebenorės pasilikti darželyje, nuolat jaus įtampą, nesaugumą. Nežinomybė sukelia didžiulį stresą, kurio maži vaikai nesugeba nusakyti žodžiais, bet pradeda šlapintis į lovą, mikčioti, padažnėja pykčio priepuoliai.

Pažadų tesėjimas irgi suteikia saugumo. Svarbu vaikui suprantamai pasakyti, kada ateisite jo pasiimti (kai papietausi, pamiegosi, pažaisi) ir jokiu būdu pažado nelaužyti. Nežadėkite „greitai grįžti“. Pirmosios dienos naujoje aplinkoje vaikučiui prailgsta, todėl jį ištinka šokas, kad mamos vis dar nėra. Gal ji nebe ateis? Po tokių momentų vaikas pareikš, kad į darželį daugiau neis.

Nepažįstama aplinka vaikus baugina, todėl jie verkia ar kitaip priešinasi. Būtų keista, jeigu taip nebūtų. Be to vaikas nuolat tiria, kaip suaugę reaguos į jo poreikius (jeigu supyksiu, jeigu pravirksiu ir t.t.), todėl mamos pozicija turėtų būti tvirta. Paduokite nosinaitę ašarėlėms nusišluostyti. Svarbu, kuo greičiau išeiti, neužtęsti atsisveikinimo, kol mama ir vaikas neužkrėtė vienas kito savo nerimu. Pajutę auklėtojos globą, verksniukai dažniausiai greitai nusiramina.

Žinoma, vaikas darželyje pavargsta labiau negu namie. Tai ypač matyti pirmosiomis dienomis. Jis pavargsta nuo konkurencijos, pastangų įsitvirtinti, atkreipti auklėtojos dėmesį, nuo vaikų gausos, galų gale – nuo triukšmo. Juk jūs savo darbe taip pat pavargstate. Darželio baimę ir kitus sunkumus reikėtų įveikti. Svarbu iš anksto neprikurti pasakų apie kalnus žaislų ir kitų malonumų. Nutiks visko. Susidūręs su pirmaisiais sunkumais, vaikas gali nusivilti ir jaustis apgautas. Tiek mažyliui, tiek tėvams derėtų nusiteikti, kad bus visko, ir taip turi būti.

Ignoruokite. Jeigu namiškiams toks elgesys nepadaro įspūdžio, vaikas liausis jus stebinęs ir ieškos kitų būdų dėmesiui atkreipti. Neverta klausinėti, kas jį to išmokė. Vyresniems vaikams galima pasakyti, kad šie žodžiai bei gestai netinkami, tėtis/mama niekada taip nedaro. Deja, vaikai susirenka į grupę iš labai skirtingų šeimų, o jų elgesiui koreguoti būtinas laikas ir kantrybė.

Pasikalbėkite su auklėtoja. Ji geriausiai mato, kas ir kodėl iš tiesų vyksta. Iki trejų metų mažyliai konkuruoja tik dėl auklėtojos dėmesio. Jie dar nepastebi draugų trūkumų, nejaučia poreikio erzinti ar skaudinti vienas kitą. Jei atima žaislą, tai ne todėl, kad priešiškai nusiteikęs vaikučio atžvilgiu, o tiesiog todėl, kad to žaislo nori. Nuo penkerių vaikai jau ima konkuruoti  ne dėl auklėtojos dėmesio, o dėl asmeninių savybių ir laimėjimų. Tai erzinimo ir grupinio persekiojimo laikotarpis. Jeigu jūsų vaikas tapo persekiojimo auka, reiktų susirūpinti, kokia priežastis. Bėda yra greičiausiai ne išvaizda, juokinga pavardė ar pan., o vaiko vidus. Tokiu atveju patartina pasikalbėti su auklėtoja ir kreiptis į specialistą.